- sodybvietė
- sodýbvietė sf. (1) DŽ, NdŽ, Vlkv 1. vieta, kur buvo sodyba: Sodybvietėmis vadinamos tokios senovės žmonių gyventos vietos, kur jie pastoviai yra gyvenę ilgesnį laiką rš. Kodėl tėvas, eidamas pro seną sodybvietę, kurios jau nė žymės nebelikę, sustoja ir įsižiūri? V.Bub. 2. gyvenvietė: Sodýbvietė[je] trins numai Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.